Darbo užmokesčio skaidrumo direktyva: ką turi žinoti darbdaviai ir darbuotojai 2026

ES darbo užmokesčio skaidrumo direktyvos nuostatų perkėlimas į Lietuvos teisę yra vienas svarbiausių pastarųjų metų pokyčių darbo rinkoje.

Nuo 2026 m. birželio 7 d. įsigaliojo nauji reikalavimai, keičiantys tai, kaip įmonės nustato, komunikuoja ir valdo atlyginimus.

Šie Darbo kodekso pakeitimai įgyvendina ES darbo užmokesčio skaidrumo direktyvą (ES 2023/970), kurios tikslas – užtikrinti vienodą atlyginimą už vienodą ar lygiavertės vertės darbą ir didinti atlygio skaidrumą darbo rinkoje.

Darbo užmokesčio skaidrumo reikalavimai – tai naujos taisyklės, įtvirtintos Lietuvos darbo teisėje, kurios:

• įpareigoja darbdavius atlyginimus nustatyti pagal objektyvius ir lyčiai neutralius kriterijus;
• suteikia darbuotojams daugiau teisių gauti informaciją apie darbo užmokestį;
• stiprina apsaugą nuo diskriminacijos atlygio srityje;
• reikalauja pagrįsti atlygio skirtumus objektyviais kriterijais.

Šių pokyčių tikslas – užtikrinti, kad atlygio skirtumai būtų aiškūs, pamatuojami ir pagrįsti.

Lietuvoje darbo užmokesčio skaidrumo reikalavimai įgyvendinami etapais.

1. Atlygio skaidrumas atrankos procese

Darbdaviai privalės kandidatams pateikti informaciją apie siūlomą darbo užmokestį arba jo intervalą prieš darbo pokalbį ar kitame ankstyvame atrankos etape.

Tai padės kandidatams priimti informuotus sprendimus ir užtikrins didesnį atlygio skaidrumą.

2. Draudimas klausti apie ankstesnį atlyginimą

Darbdaviai nebegalės klausti kandidatų apie ankstesnį darbo užmokestį.

Ši nuostata skirta mažinti ilgalaikę atlygio nelygybę.

3. Privaloma atlygio sistema

Įmonės turės:

• suskirstyti pareigybes į grupes;
• nustatyti objektyvius ir lyčiai neutralius atlygio kriterijus;
• turėti dokumentuotą darbo apmokėjimo sistemą.

Šie kriterijai turi būti susiję su darbuotojo kvalifikacija, atsakomybe, darbo sudėtingumu, reikalingomis kompetencijomis ir kitais objektyviais veiksniais.

4. Duomenų teikimas ir analizė

Nuo 2027 m. darbdaviai turės teikti darbo užmokesčio ir kitus susijusius duomenis „Sodrai“.

Remdamasi šiais duomenimis, „Sodra“ apskaičiuos atlygio skirtumų rodiklius ir teiks juos darbdaviams bei atsakingoms institucijoms.

Todėl įmonėms bus svarbu užtikrinti duomenų kokybę ir aiškią pareigybių struktūrą.

1. Teisė gauti informaciją apie atlyginimą

Darbuotojai galės:

• sužinoti savo konkretų darbo užmokestį (mėnesinį ir valandinį);
• gauti informaciją apie vidutinį darbo užmokestį darbuotojų grupėje, atliekančioje tokį patį arba lygiavertės vertės darbą, suskirstytą pagal lytį;
• įvertinti, ar jų darbo užmokestis nustatytas pagal objektyvius kriterijus.

Darbdavys privalės pateikti šią informaciją per nustatytą terminą. Tai reiškia, kad darbuotojai galės geriau įvertinti, ar jų darbo užmokestis nustatytas pagal objektyvius kriterijus ir ar nėra nepagrįstų atlygio skirtumų.

2. Skaidresnė darbo paieška

Darbo ieškantys asmenys:

• iš anksto gaus informaciją apie siūlomą atlyginimą arba jo intervalą;
• galės priimti labiau informuotus sprendimus dėl darbo pasiūlymų.
  

3. Didesnė apsauga nuo diskriminacijos

Jeigu darbuotojas įtaria diskriminaciją:

• darbdavys turės pagrįsti atlyginimo skirtumus objektyviais kriterijais;
• darbuotojui bus lengviau ginti savo teises.
  

Praktinis pavyzdys

Anksčiau:

• atlyginimas „pagal susitarimą“;
• neaiškūs atlygio nustatymo kriterijai.

Dabar:

• Pareigybė: Pardavimų vadybininkas;
• Atlyginimas: 1 800–2 500 €;
• Kriterijai: patirtis, rezultatai, atsakomybės, kompetencijos.

Visi šie kriterijai turi būti aiškiai pagrįsti ir dokumentuoti.

ES darbo užmokesčio skaidrumo direktyvos nuostatų įgyvendinimas Lietuvoje keičia atlygio nustatymo ir komunikavimo praktiką organizacijose:

• darbdaviai turi pagrįsti atlyginimus objektyviais kriterijais;
• darbuotojai gauna daugiau skaidrumo ir teisių;
• įmonės pereina prie duomenimis grįsto atlygio valdymo.

Tai vienas svarbiausių žingsnių link skaidresnės ir modernesnės darbo rinkos Lietuvoje.