Maksimalus nedarbingumo laikotarpis: svarbiausi reikalavimai

Įsivaizduokite – paprasta peršalimo liga komplikavosi į rimtesnį sveikatos sutrikimą, o gydytojas jau kelintą kartą pratęsia nedarbingumo pažymėjimą. Ar kada susimąstėte, kiek ilgai galima būti „ant biuletenio“? Kada baigiasi teisė į nedarbingumo išmoką, ir ar darbdavys gali imtis veiksmų, jei liga užsitęsia?

Ši informacija aktuali ne tik tiems, kurie šiuo metu serga – bet ir darbdaviams, buhalteriams bei visiems dirbantiems pagal darbo sutartį. Aiškiai žinodami, koks yra maksimalus nedarbingumo laikotarpis, kaip skaičiuojamos išmokos ir kokios taisyklės galioja, galėsite išvengti netikėtumų, teisinių klaidų ar finansinių nesusipratimų.

Šiame straipsnyje trumpai ir aiškiai apžvelgiame, kiek galima sirgti, kaip pratęsti laikotarpį, ką žinoti apie Sodros išmokas ir kokių klaidų dažniausiai pasitaiko.

Kiek gali tęstis nedarbingumas Lietuvoje 2025?

Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, maksimalus nedarbingumo laikotarpis yra 122 kalendorinės dienos per vieną laikotarpį dėl tos pačios ligos, arba 240 dienų per vienerius metus, jei liga pasikartoja.

Tačiau yra išimčių. Jei asmuo serga sunkiomis ligomis (pavyzdžiui, onkologinėmis), laikotarpis gali būti pratęstas iki 1 metų, o tam tikrais atvejais – net ilgiau. Galutinį sprendimą visais atvejais priima gydytojų konsultacinė komisija (GKK).

Maksimalaus nedarbingumo laikotarpio sąlygos

Teisė būti laikinai nedarbingu priklauso asmeniui, kai:

• Gydytojas nustato ligą ar traumos padarinius, trukdančius dirbti.
• Asmuo prižiūri sergantį šeimos narį ar vaiką.
• Yra pooperacinė būklė ar nėštumas bei gimdymas.

Svarbu žinoti:

• Per pirmąsias 2 ligos dienas išmoką moka darbdavys.
• Nuo 3 dienos mokėjimus perima „Sodra“.
• Norint pratęsti nedarbingumą, būtinas vizitas pas gydytoją – automatinio pratęsimo nėra.

Kaip gauti nedarbingumo išmoką?

Norint gauti ligos išmoką:

1. Gydytojas turi išduoti elektroninį nedarbingumo pažymėjimą per E-sveikatos sistemą.
2. Darbdavys turi pateikti informaciją „Sodrai“ apie darbuotojo pajamas.
3. Pats darbuotojas per Sodros paskyrą turi pateikti prašymą dėl išmokos (nebent darbdavys tai daro centralizuotai).

Kaip pratęsti nedarbingumo laikotarpį?

Jei sveikatos būklė negerėja, nedarbingumą galima pratęsti:

• Kreipiantis į tą patį gydytoją, kuris išdavė pirminį pažymėjimą.
• Gydytojas vertina sveikatos pažangą ir gali rekomenduoti pratęsimą.
• Kai kuriais atvejais reikia gydytojų komisijos sprendimo.
• Svarbu nepraleisti termino, nes atgaline data nedarbingumo pažymėjimai neišduodami.

Kokios išmokos mokamos nedarbingumo metu?

Nedarbingumo metu darbuotojas nepraranda pajamų visiškai – tačiau jų dydis ir šaltinis priklauso nuo nedarbingumo priežasties, trukmės ir darbdavio politikos.

1. Darbdavio mokamos išmokos:
   Per pirmąsias 2 kalendorines nedarbingumo dienas, jeigu jos tenka darbuotojo darbo dienoms, išmoką moka darbdavys.
   Ši išmoka turi būti ne mažesnė kaip 62,06 % ir ne didesnė kaip 100 % nuo darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Tiksli tvarka gali būti nustatyta kolektyvinėje sutartyje ar vidaus taisyklėse.
2. Sodros mokamos išmokos:
   Nuo trečiosios ligos dienos išmoką moka „Sodra“. Ji sudaro 62,06 % nuo kompensuojamojo darbo užmokesčio, kuris apskaičiuojamas pagal darbuotojo pajamas per 3 ar 6 mėnesius (priklausomai nuo laikotarpio prieš ligą).
   Išmoka mokama už kiekvieną kalendorinę dieną (įskaitant savaitgalius), kol galioja nedarbingumo pažymėjimas.

Svarbu: tam, kad darbuotojas gautų Sodros išmoką, jis turi būti apdraustas ligos socialiniu draudimu ir atitikti minimalaus darbo stažo reikalavimus (paprastai reikia 3 mėn. per paskutinius 12 mėn. arba 6 mėn. per paskutinius 24 mėn.)

Dažniausios klaidos naudojantis nedarbingumo pažymėjimu

Nors pati nedarbingumo sistema veikia pakankamai aiškiai, praktikoje dažnai pasitaiko žmogiškų klaidų, kurios gali lemti išmokos negavimą ar konfliktus su darbdaviu.

1. Laiku nepratęsiamas nedarbingumo pažymėjimas:
   Jeigu nedarbingumas nutrūksta, o naujas pažymėjimas neišduodamas tą pačią dieną, laikotarpiai nesusijungia. Tai reiškia – gali prapulti išmokos už tą dieną ar laikotarpį. Pratęsimas turi būti nuoseklus ir be pertraukų.
2. Netikslūs ar neperduoti dokumentai:
   Kartais gydytojas užregistruoja nedarbingumo pažymėjimą, bet jis nepasiekia Sodros sistemos dėl techninių nesklandumų. Taip pat pasitaiko atvejų, kai darbuotojai pamiršta pateikti prašymą išmokai gauti.
3. Nesilaikoma gydytojo rekomendacijų:
   Nedarbingumo pažymėjimas suteikia teisę sveikti, bet ne išvykti į užsienį ar užsiimti kita veikla. Jeigu „Sodra“ ar darbdavys nustatys, kad asmuo nesilaikė režimo – išmoka gali būti nutraukta, o dokumentas – pripažintas negaliojančiu.
4. Nepatikslintas banko sąskaitos numeris:
   Kartais darbuotojai nepastebi, kad jų banko sąskaita, nurodyta Sodros sistemoje, yra pasenusi arba netiksli – tai gali lemti išmokos vėlavimą ar grąžinimą.

Rivile produktai – patogesniam personalo ir apskaitos valdymui

• Rivile ERP – verslo valdymo sistema, padedanti sekti personalo duomenis, darbo užmokestį ir ligos išmokas vienoje vietoje.
• Rivile MGAMA – darbuotojų savitarnos portalas, kur darbuotojai gali pateikti ir peržiūrėti su ligos išmokomis susijusią informaciją.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Kas išduoda nedarbingumo pažymėjimą?

Nedarbingumo pažymėjimus išduoda gydytojai gydymo įstaigose, registruojant duomenis per e.sveikata sistemą. Darbuotojui fizinių dokumentų pateikti nereikia – viskas perduodama automatiškai.

Kada pradedamos mokėti nedarbingumo išmokos?

Išmoka pradedama skaičiuoti nuo trečiosios kalendorinės ligos dienos. Jei viskas tvarkinga, išmoka pervedama per 17 darbo dienų nuo duomenų gavimo dienos.

Kas nutinka, jei nedarbingumo laikotarpis viršija nustatytą maksimalų terminą?

Jeigu sveikatos būklė neleidžia grįžti į darbą, tačiau maksimalus terminas jau išnaudotas, svarstomi alternatyvūs sprendimai: laikinas nedarbingumas gali būti nutraukiamas ir pradedama darbingumo vertinimo procedūra (dėl neįgalumo ar dalinio darbingumo nustatymo).

Kaip patikrinti savo nedarbingumo pažymėjimo statusą internetu?

Statusą galima peržiūrėti prisijungus prie e.sveikata ar Sodros paskyros per Elektroninius valdžios vartus. Taip pat galima matyti, ar gydytojas užregistravo pažymėjimą ir ar jis dar galioja.

Ar darbdavys gali atleisti darbuotoją, kol jis serga?

Pagal Darbo kodeksą, darbuotojas negali būti atleistas dėl ligos ar nedarbingumo laikotarpiu. Išimtys taikomos tik tuo atveju, jei darbuotojas praranda darbingumą ar netenka galimybės atlikti darbines funkcijas ilgesniam laikui ir tai patvirtinama mediciniškai.